Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis – vienas gūdžiausių aplink Vilniaus centrą esančių miškų. Nors vienas draustinio pakraštys pakankamai urbanizuotas (čia palei mišką, Neries šlaito viršuje išsidėsčiusios Karoliniškės), žengus giliau į mišką, tikrai neatrodo, kad vos už poros kilometrų – Gedimino prospektas ar nesibaigiančios automobilių spūstys. Draustinyje neseniai įrengti pėsčiųjų takai, vingiuojantys tankiu mišku raguvų dugnais ir kalvų keteromis, aplankantys įspūdingus Neries skardžius su puikiomis panoramomis. Žiemą draustinyje galima smagiai paslidinėti lygumų slidėmis, vasarą – pralėkti dviračiu. Po gūdžias šlaito raguvas ir aukštai iškilusias kalvų keteras dviračiu važinėtis rekomenduotina tik ekstremalius pojūčius mėgstantiems kalnų dviratininkams, na o mėgstantiems ramesnius keliukus puikiai tiks Miško pakraščio takas, vingiuojantis per Karoliniškių sodą, pamiške pro TV bokštą ir kitas Karoliniškių grožybes.
Kelionę dviračiu pradėjau Žvėryne, ties 1980 metais sovietinės valdžios statytais svečių namais, kuriuose, kadaise nakvojo Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, Danijos karalienė Margaretė II, JAV eksprezidentas Ričardas Niksonas ir daug kitų žymių žmonių. Čia, iš Latvių ir Blindžių gatvių sankryžos į kalvą link miško veda keliukas. Miške dviratį teko užsistumti į statų šlaitą, tada žemyn ir vėl į šlaitą, tad tie, kurie norėtų lengvesnio kelio, važiuokite į Karoliniškių mišką kaip tik sugalvosite (pvz. Blindžių g., Narbuto g., – galite užmesti akį dar ir į Rusijos ambasadą, į šalia jos esančius tvenkinius; arba iš Karoliniškių pusės – Šimulionio ar Vaitkaus gatve). Maždaug ties Šimulionio, Vaitkaus, Narbuto gatvių kampu pamiškėje sutiksite stendus – rodykles „Miško pakraščio takas“. Tuo miško pakraščio taku ir minkite. Pavažiavę apie puskilometrį kairėje pamatysite ilgą į nuokalnę besileidžiantį taką, juo taip pat galima atvažiuoti iš Žvėryno (bet atvažiuojant irgi teks pastumdyti dviratį į stačius šlaitus). Toliau miško pakraščio takas veda per sodą ir priartėja prie šlaito, nuo kurio atsiveria miesto panorama.
Pasidairę į Vilnių iš vakarų pusės, kelionę tęskite per sodą miško pakraščiu link TV bokšto. Pravažiuosite kelias nuorodas į „Kalvų keterų“, „Raguvų dugnų“, „Upės slėnio“ takus, kurie skirti pėstiesiems ar dviratininkams ekstremalams, privažiuosite teniso kortus ir „Karolinos“ viešbutį, už kurio sukite į kairę, į palei Sausio 13-osios gatvę einantį dviračių taką. Netingintys pastumdyti dviratį į stačius šlaitus, ties viešbučiu gali pasukti į mišką ir gilios raguvos dugnu nukeliauti iki įspūdingos Karoliniškių atodangos. Pasukti link atodangos galima ir anksčiau – iš karto išvažiavus iš sodo – tuomet galėsite nekartoti to paties kelio ir grįžti į dviračių taką ties viešbučiu. Bet aš šį kartą link atodangos nevažiavau ir nuo viešbučio myniau miško pakraščiu. Privažiavau kosminį vaikų darželį (matyt, visi Karoliniškių vaikai darželio statybos metais svajojo būti kosmonautais, tai architektai jų svajones pildė). (Papildyta 2013-07-04: kosminė žaidimų aikštelė buvo sulyginta su žeme. Apie tai skaitykite čia).
Už kosminio darželio jau ir TV bokštas. Čia laikykitės kairės ir sukite į miško taką, vedantį link Plikakalnio atodangos. Nors grįžtant atgal nuo Plikakalnio ir teks šiek tiek paplušėti riedant (ar stumiant dviratį) į gana stačią įkalnę (jeigu nuspręsite grįžti ir nepasirinksite kito kelio), tačiau vaizdas nuo atodangos atpirks kančias.
Šioje vietoje galite apsispręsti dėl tolimesnio savo maršruto: galite važiuoti link Litexpo rūmų ir grįžti į Žvėryną žvejų pramintu upės slėnio takeliu, vedančiu palei Nerį (ekstremalus variantas), arba važiuoti per Lazdynų tiltą ir į Vingio parką, arba grįžti prie TV bokšto ir važiuoti atgal, arba į Pasakų parką (kaip dariau aš). Grįžau link TV bokšto, kur radau, įtariu – nelegalias, gyvūnėlių kapines (jau bus trečiosios mano matytos Vilniuje) ir karvelidę.
Čia ta karvelidė gal kaip reliktas – paminklas karveliams, kurie kadais nešė žmonėms informaciją, kurią dabar skleidžia signalai, siunčiami iš TV bokšto. Pagarba karveliams.
Pravažiavęs pro karvelidę, per pievą einančiu taku numyniau link Sausio 13-osios gatvės. Ten beginklių lietuvių, gynusių TV bokštą nuo sovietų tankų, aukas primena pusiau gulintis kryžius.
Turintieji laiko čia gali padaryti mynimo pertraukėlę ir aplankyti televizijos bokštą. Bokšto prieigose be pusiau gulinčio kryžiaus yra ir kitų sausio 13-osios įvykius primenančių paminklų: bokšto gynėjų žuvimo vietas mena nedideli granito obeliskai, medeliai, stovi 8 m aukščio bronzinė skulptūra „Aukojimas“, keletas stogastulpių. Bokšto vestibiulyje įrengta fotografijų ekspozicija bei yra kitokių įdomybių. Viena didžiausių įdomybių – galimybė pakilti į bokštą. Kol viską apžiūrėsite bei pasistiprinsite bokšto restorane praeis ir kelios valandos.
Iš karto už kryžiaus, lygiagrečiai Laisvės prospektui miške eina takas. Juo pavažiavau iki pėsčiųjų tilto, tada – per tiltą į kitą Laisvės prospekto pusę, tada – L. Asanavičiūtės gatve į kairę link liūdnai pagarsėjusio Pasakų parko. Pasakų parke – daug medinių skulptūrų pasakų motyvais ir senbernaras su batais.
Kad nepamatyčiau dar ko nors keistesnio, nusprendžiau apsisukti ir grįžti, iš kur atvykęs. Vėl pro TV bokštą ir atgal į Žvėryną.
Jūs galite važiuoti ir kitais keliais. Pavyzdžiui, pervažiavę į kitą aplinkkelio (prie kurio glaudžiasi Pasakų parkas) pusę, praminti dar ir šiuo maršrutu, arba pavažiuoti link Gariūnų ir išbandyti šį. Daug ten tų galimybių važiuoti dviračiu po Vilnių.
Žemėlapis čia. Bendraukime ir facebook.com/DviraciuPoVilniu.
